Aš nuoširdžiai stengiausi pamiršti Maldeikienę ir jos priešrinkiminę kampaniją, bet matau, kad pirmą kartą manęs nesupratote, todėl kursą teks kartoti iš naujo. Vėl jūs skaitote jos unabomberio manifestus ir vėl jūs žavitės jos ne-pažadais ir ne-pozicijomis apie tai kaip ji ne-dirbs Lietuvos labui.

Istorijoje yra pilna lūžio taškų, kurie beveik visada susiveda į du dalykus – senasis pasaulis, su savo bereikalingomis tradicijomis ir sustabarėjusiais status quo, miršta, o naujasis gimsta. Bėda ta, kad senasis pasaulis niekada neranda išdidumo tyliai ramiai pasitraukti. Senasis pasaulis yra apgavikas, melagis ir suvedžiotojas. Jis padarys ir pasakys viską, kad jūs jam suteiktumėte dar vieną šansą – šįkart tikrai, tikrai paskutinį.

Visada, absoliučiai visada, lemiamą akimirką senasis pasaulis randa saldainį ar kompromisą, kuris nublaškys jūsų dėmesį iki kito karto. Jis – kaip namuose smurtaujantis vyras, kuris darosi šiltas, lipšnus ir geras, kaip tik tą dieną, kada jo terorizuojama žmona prabyla apie skyrybas, bet viskam pasimiršus vėl paleidžia kumščius į darbą.

Oi, jus jaučiatės nuvilti politikų? Ramybės – štai jums B. Obama – tarsi dievas nužengęs iš vilties katalogo puslapių: teisingos rasės, jaunas, energingas, gerai kalbantis. Jis neuždarė Guantanamo bazės? Neužbaigė karo Irake ir Afganistane? Pacifistas, kuris pamėgino įtraukti JAV į dar vieną karą Sirijoje ir susprogdinęs tūkstančius žmonių Pakistane ir Jemene? Konstitucijos profesorius, kuris pasirašė pusę JAV konstitucijos į dulkes sutrynusį NDAA? Ai davai nesigilinkim į tas smulkmenas – te jums Trumpas ir Sandersas – išsiaiškinkit kuris iš jų blogesnis.

Kadaise Sąjūdį pakeitė sterilizuoti komunistai, komunistus – reformuotas Sąjūdis, Sąjūdį – Paksiniai liberalai, liberalus – populistai, populistus – dar didesni populistai, o tada dešiniųjų ir kairiųjų rokiruotės. Kas sakykit dar nėra išbandyta? Kokių kombinacijų dar nėra buvę? Kas iš šitos kavalkados pateisino lūkesčius? Ar dešinieji, kurie žadėjo viešojo sektoriaus saulėlydžius, bet tuo pačiu pristeigė naujų komitetų, komisijų, departamentų ir atidarė dar vieną ministeriją? Ar kairieji, kurie nepajudino nei vieno piršto, kad atšauktų ketverius metus aršiai kritikuotą naktinę mokesčių reformą ir dabar buldozeriu stumia liberalų darbo kodeksą? O tai gal už paprastą žmogų kovojantys populistai, kurie lyg niekur nieko nubalsuoja už Sodros lubas?

Ta šizofreniška švytuoklė yra senojo pasaulio šėlsmas – kol jūs, kaip užhipnotizuoti katinai gaudote blizgutį, jis jus patyliukais vynioja į naujus spygliuotos vielos šuorus.

Maldeikienė yra niekas kitas, kaip tik senojo pasaulio išspjautas homunkulas – dirbtinė gyvybė be sielos ir sąmoningumo, kurios pagrindinis tikslas – nugramzdinti pažangiosios visuomenės dalies protus į dumbliną akademijos dugną. Nieko daugiau.

Ne, Aušra Maldeikienė nėra kažkoks siaubūnas, kuris gauna savo užduotis tiesiai iš giliausio ir slapčiausio žydomasonų bunkerio – ji yra instrumentas, kurį stumdo ir valdo senojo pasaulio inercija. Kirvis nėra kaltas, kad juo vienas sugyventinis sukapojo kitą, o Maldeikienė sąmoningai nesuvokia, jog ją nešioja istorinių vėjų gūsiai.

Ji kalba apie pokyčius, bet visomis išgalėmis stengiasi išsaugoti masinį žmonių bukinimo įrankį – tradicinę švietimo sistemą, nes senasis pasaulis negali išgyventi be apkvaitusių ir ribotų protų. Maldeikienė garsiai niekina bet kokias taupymo priemones viešame sektoriuje, nes senajam pasauliui reikalingi lenciūginiai skalikai, kurie ištikimai gins savo rezervatą nuo bet kokių pokyčių. Ji kalba apie mokslą ir faktus, išdidžiai mosuodama savo PhD, tačiau aklai atsisako priimti seniai mokslo nustatyto fakto, kad dievo, ypač to biblinio – nėra.

Maldeikienė nėra už progresą, ar naujovės, nes ji ištikimai tarnauja senajam pasauliui, kuris yra pasirengęs nebent nuolaidžiauti už geresnes sąlygas kalėjime, bet jokiais būdais ne už storų sienų nugriovimą.

Prieš šimtą metų, tuometinis senasis pasaulis teigė, jog be karalių ir imperatorių mes neišgyvensime ir Europos apkasuose supūdė milijonus jaunuolių, kad įrodytų savo tiesą. Prieš du šimtus metų jis gąsdino, jog be vergovės mes visi mirsim badu. Prieš šešis šimtus – jis reikalavo nustoti spausdinti knygas, nes nėra nieko pavojingiau, negu katalikų bažnyčios nefiltruotos žinios nuodėmingų žmonių rankose. Prieš beveik pustrečio tūkstančio metų – tos pačios maldeikienės privertė Sokratą gerti nuodus, nes jis išdrįso apie jas pasakyti tiesą.

Kiekviena epocha turėjo savo maldeikienes, kurios nesugebėjo matyti dangaus, nes rausėsi purvuose ieškodamos atsakymų į klausimus: kaip gyventi be karaliaus, kokiais dievais tikėti, kas nurinks medvilnę, ir kas, dieve, kas gi – nuties kelius?

Maldeikienės dangaus nemato, nes yra evoliuciškai tam nepritaikytos – jų akys seniausiai užsitraukė storomis stabmeldystės plėvėmis, jų rankos virto į grubius rausimui pritaikytus pelekus, o veidai išsikraipė į groteskiškas knysles, kurios isteriškai žviegia, kai kažkas pasikėsina į jų pamazgų duobę.

Ir šit aiškėja visi motyvai ir darosi labai aišku ir suprantama, kodėl Maldeikienė, eilę metų vengusi valdžios, staiga į ją užsimanė – nes išgirdo, kaip naujasis pasaulis lėtai braukdamas galąstuvu per mėsininko peilio ašmenis, laukia savo eilės. Ji jaučia, kad naujajame pasaulyje jai vietos paprasčiausiai nėra ir puikiai žino, kad jis belaisvių neima – kalėjimo prižiūrėtojai nebetenka prasmės, kada nelieka paties kalėjimo.

Naujajame pasaulyje tavęs niekas nevadins beširdžiu ir žmogėdra, už tai, kad nenori finansuoti neatsakingo gyvenimo. Prasigėrusi provincijos svinomatka su šešiais vaikais nuo penkių skirtingų vyrų nebebus verta gailesčio ir paramos. Jame gali būti doras ir moralus be knygų apie kalbančias gyvates ir stebuklingus obuolius. Naujajame pasaulyje jums nerūpės koks bus darbo kodeksas, kas bus JAV prezidentas ir ką Vladimiras Putinas pasirinks į savo įpėdinius, nes naujame pasaulyje nebegalios senosios dogmos, ir melo evangelijos.

Tos maldeikienės gali kiaurą parą neišlįsti iš televizoriaus, užtvindyti Feisbuką isteriškais komentarais, gąsdinti neoliberalizmo baubais, žadėti šviesų neokeinsistinį rytojų ir balotiruotis į seimą, kad ir šimtą tūkstančių kartų, bet fakto tas nepakeis – jų pasaulis merdi ir jos jo jau nebeišgelbės.

Aš neturiu iliuziju, kad Maldeikienė ir Lietuvos sąrašas turi rimtų šansų kažką konkretaus ir apčiuopiamo nuveikti – geriausiu atveju atvalgys šiek tiek balsų nuo leberalų, kažkiek nuo Drąsos kelio ir galbūt perlips penkių procentų barjerą su maksimum penkiom vietom seime. Tačiau egzistuoja platesnis vaizdas, kuriame senasis pasaulis jau susidėliojo šachmatų partiją: socdemai ir konservatoriai sutrauks visus politiškai angažuotus balsus, karbauskiai, paksai, uspaskichai – runkelių balsus, o Lietuvos sąrašo užduotis atsiriekti dosnų gabalą nuo intelektualų ir protesto balso. Senajam pasauliui jau seniai nebeįdomu kokiom spalvom dažo save kandidatai – ką reikia jis iškreips ir korumpuos, kas nepaklus bus įspraustas į kampą, o kas kovos – bus pavertas valstybės priešu ir tautos išdaviku.

Senajam pasauliui reikia tik kad kas keturis metus jūs pasirodytumėte šalia balsadėžių, o maldeikienių jis parūpins – jūs tik eikite ir balsuokite.

Bet anksčiau ar vėliau, tavo auksas baigiasi, o alaviniai dinarai niekieno nebeapgauna, tada pro vartus pasipila barbarai, kurie nekantrauja tau priminti šuns mėsos skonį ir į vergovę atiduotų vaikų skausmą. O vėliau seka paskutinysis teismas, netašyta kaladė po smakru, tamsa ir laužas, ant kurio rusena senojo pasaulio likučiai ir aplinkui susispietę svajotojai, kuriantys naują senąjį pasaulį, nes mes kitaip nemokam ir kitaip negali būti.

#uždanga

 

4 thoughts on “Dar syki apie maldeikienes ir kitus nemalonius dalykus

  1. Skaitau sia alokaliptine rasliava po 3 skarbonkiu alaus. Ir jausmas toks, lyg rasytojas butu isgeres kokias 6 skarbonkes to pacio alaus, cha cha…:)

  2. Man visada atrodė, kad Maldėnas ir Maldėnienė yra paskutiniai sovietų žvalgybininkų mokiniai, toks kibernetikas ir moterėlė kuri penkis namo kampus laiko, kur jau jau turėjo važiuot ten į kokį Birmingemą ar Fargo ar panašiai vietiniais apsimest, bet va pasiekitė santvarka ir liko jie čia, ir jie turi tokį bagažą žinių apie miklų reagavimą ir t.t., o nėr kur panaudot, ir taip nuobodu.

    1. Neieškokit piktų kėslų, kur yra kliedesiai ir nekompetencija. Neskaitykit daugiau Rokiškio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *