Kaunas ilgą laiką buvo pajuokos objektu, nacionaliniu Lietuvos pančlainu – žėkit kokios ten duobės, kaip baisiai centras atrodo, degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos, perekūpų miestas, šūdas – ne sviestas, Kaunas – ne miestas, ogogo.

Bet kuo toliau tuo mažiau vilniečiams lieka iš ko tyčiotis, nes šiomis dienomis Kaunas išgyvena tylų renesansą – pigiau ir greičiau tvarkomos gatvės, pagaliau sprendžiamos įsisenėjusios problemos kaip kad garsusis vaiduoklio viešbutis, kalaviju, napalmu ir švęstu vandeniu yra naikinamos TS-LKD partinės lesyklos, viskas centralizuojama, visi gauna KPI, pertekliniai, iš viršaus nuleisti etatai negailestingai mažinami. Žodžiu gražu – Kaunas pluša, kyla dulkės, skrieja kibirkštys ir svarbiausia – amžini surūgėliai kauniečiai pradeda rodyti atsargaus optimizmo užuomazgas.

Meanwhile in Vilnius – Lietuvos sostinė persimetė nuo vieno besišypsančio feilo prie kito. Aš kartojau ir kartosiu, kad leberalai yra drąsūs tik opozicijoje, bet kada reikia patiems priimti sunkius sprendimus, pirmai pasitaikiusiai progai jie neria į krūmus su visais galais. Prieš savo meravimą, ponas Šimašius labai puikiai žinojo ką reikia daryti su valdininkais ir kaip reikia žiūrėti į valdiškas kontoras. Bet čia buvo tada, o dabar, Vilniaus šeimininkas, kuris selfinasi prie kiekvienos užlopytos duobės, negali suorganizuoti švieselių ant trijų kryžių kalno. Jis yra baisiai drąsus savo bloge ar Feisbuko sienoje, bet kada reikia parodyti tikrą drąsą, tikrus špižinius kiaušus ir aiškiai įvardinti savo poziciją dėl Baltic Pride 2016 – jis puolė slėptis už savo dukros nugaros. Vilniaus skola jau beveik antri metai nepažabota, o gal net ir spėjo padidėti – chujpariši, nes naujojo mero komanda viską taip užpainiojo, kad toks jausmas, jog tam darbui buvo nusamdyti Enron buhalteriai. Neaiškūs į niekur vedantys projektėliai kaip vyksta taip ir vyko, o Nacionalinis stadionas – dalykas už kurį Adamo Smitho vėlė turėtų grandinėmis plakti visą leberalų partiją kolektyviai – tebesiruošiamas statyti, šimtai ir tūkstančiai bebrų ir bebrienių sėdi savo nomenklatūriniuose lizduose, nuostolingas viešasis transportas, Vilniaus vandenys, Vilniaus energija ir dar bala žino kas kaip buvo minuse, taip ir toliau jame skęsta. Toks jausmas, kad be Air Lituanica ir Vilnius Veža uždarymo nieko nepadaryta.

Ne, sorry, meluoju – buvo padarytas Open Data Vilnius, kurio rezultatas – keli ekseliai Dropboxe, kažkas šnekėta apie modernizavimą ir efektyvumą… dar prezentacijų buvo pora… baltus su raudonu ženklus pakeitė į žalius su baltu… ir kaip ir viskas?

Žodžiu – du metus dirbi be jokių rezultatų, bet darbo vietos už tai neprarandi – kuom ne socialistinė idilė?

Bet kodėl, ak kodėl taip išeina, kad Kauną valdo tie, kas daro, o Vilnių tie – kas šneka? Viskas tampa labai aišku, kai pasižiūrime į ponų Matijošaičio ir Šimašiaus biografijas.

Kada Šimašius studentavo, gynė disertacijas, stažavosi, gilino žinias ir konsultavo, Matijošaitis arė dienomis ir naktimis keliuose darbuose. Kada Šimašius patogiai ilsėjosi akademijos atokaitoje, chaliavino valstybinėse įstaigose ir prezidentavo visokiems VšĮ, Matijošaitis turėjo išgyventi 1990-ųjų bardaką, bankų griūtį 1999-ųjų ir 2007-ųjų krizes ir sugebėjo ne tik, kad išgyventi, bet ir klestėti. Kada Šimašius gavo mero postą išimtinai tik dėl to, kad nebuvo Zuokas, Matijošaitis atėjo į savivaldos rinkimus, kaip nepartinis, su visų pabūklais nutaikytais į jo tviskančią kaktą ir nugalėjo balotiruodamasis mieste, kur konservatoriai daugiau nei dešimtmetį turėjo visaapimantį monopolį. Kada Šimašius spaudė kūdikius ir bučiavo rankas, Matijošaitis statė savo verslo imperiją. Vienas šnekėjo, kitas darė.

Lyginti Šimašių ir Matijošaitį yra tas pats, kas lyginti visą eilę karinių konfliktų praėjusį, mūšio lauke užgrūdintą veteraną ir generolo sūnelį, kuris iš štabo išlenda nebent, kad atsiimtų tėtės išrūpintą medalį.

Daug kas sako, jog Šimašiaus ketinimai – geri, bet matote, jam gi opozicija trukdo, labai juk sunku, spaudimas ir panašiai… O pas Matijošaitį to nėra? Valdo Kauną kaip imperatorius, kurio visi bijo ir klauso? Pasižiūrėkit kas dedasi Kauno miesto tarybos posėdžiuose, kaip iš valdžios praspirti konservatnikai iš visų įmanomų žiniasklaidos išviečių stengiasi apipilto poną Matijošaitį tuo, kuo patys dvokia, kaip jie kiša pagalius kiekviename žingsnyje ir protestuoja prieš bet kokias naujosios valdžios iniciatyvas, netgi tas, kurias anksčiau palaikydavo patys. Jeigu Šimašius būtų patyręs tokį spaudimą, kokiame dabar gyvena Matijošaitis iš to siaubo ir nevilties, jis nubėgtų iki netoli savivaldybės esančio Lukoilo, apsipiltų benzinu ir susidegintu, kaip Kalanta, kad tik nutrauktų tą siaubingą kančią.

Jums turbūt pasirodys, kad aš bandau apjuodinti poną Šimašių, bet to jokiais būdais nedarau ir nedarysiu. Ar Adidas yra kalti už tai, ką daro jų treningais apsivilkę marozai? Remigijus Šimašius yra simptomas, bet tikrai ne ligos sukėlėjas.

Aš netgi kitaip pasakysiu – Šimašius yra idealus Vilniaus meras, nes žmonės į valdžią renkasi į save panašius. Reikia pripažinti, kad Vilnius yra veltėdžių miestas. Yra čia visokių sostinės šauklių, kurie mėgsta garsiai skelbti, jog Vilnius uždirba visai Lietuvai pinigus, bet čia siūlau atkreipti dėmesį į tai, kuo užsiima tipinis vilnietis – tai yra arba darbas valdiškoje kontoroje, arba kažkokia-tai-ten vadiba. Vilniuje kaip niekad daug įvairiausių, visuomenininkų, kultūros veikėjų. šeiperių, konsultantų, patarėjų, koučerių, guru, maisto kritikų, dvasinio tobulėjimo specialistų, bet inžinierių, technologų ir tikrų intelektualų nė su žiburiu nerasi, nes jų čia nelabai ir reikia.

Likimo valia man yra tekę ne vienus metus suktis aukštų technologijų sektoriuje – IT, inžinerija, elektronika ir pan. Ir visi labai gerai žinojo, kad jeigu tau reikia išspręsti neišsprendžiamą problemą, jei tau reikia užbaigti degantį projektą per neįmanomus terminus, jeigu tau reikia sukurti kažką naujo ir tikrai originalaus – viso to ieškok Kaune, nes Vilniuje moka tik nupiešti gražų logotipą ir padaryti šmaikštų infografiką, o rankutėm dirbti tai jau ne – mes gerai projektus rašom, technines galimybių studijas kuriam, marketingo strategijas formuojam, o dirbti – ne karalių reikalas.

Kaunas yra konkurencingas miestas, nes jame vyksta konkurencija, o Vilniuje gyvena išlepę pliuškiai, kuriems įprasta šildytis valdiškos saulės spinduliuose, turėti reguliarias, praktiškai įstatymų garantuotas siestas ir išskirtinę teisę į visuotinės viršenybės prieš visus jausmą. To pasėkmės ryškios – Kaune yra pilna verslininkų – nesvarbu kokių – smulkių, nerespektabilių, bet sau duoną užsidirbančių, o Vilniuje apstu mėginančių verslauti ir kada baigiasi jų tėvų pinigai – einančių dirbti valdiško darbo. Kaune nėra to buržuazinio pasikėlimo, kad gėdinga turėti kirpyklą miegamame rajone, kioską turgavietėje, varinėti automobilius iš Vokietijos ar teikti padangų montavimo paslaugas iš murzino garažiuko, nes kauniečiai žino pinigų vertę ir moka juos daryti, Vilniuje, tuo tarpu, jeigu pas tave nėra butiko, studijos, ar startapo, tai tu ne žmogus, o niekingas kaimo Jurgis.

Tiesa, apie kaimiečius – Vilniuje jų yra kaip niekad daug ir jie visi dėl savo provincialumo siaubingai kompleksuoja. Yra tokių, kurie bando skaityti Užkalnį ir imituoti miesčionis, kas jiems sekasi taip pat gerai, kaip sovietiniams aktoriams vaidinti amerikiečius, kiti į didmiesčio vaibą kažkaip įsivažiuoja ir ne ilgai trukus pajaučia tiesiai iš visatos atėjusį pašaukimą mokinti visą pasaulį, kaip teisingai tarti Lamborghini, kad jei žodis prasideda ‘X’, tai reikia tarti kaip ‘Z’ ir visaip kitaip atpirkti savo jaunystėje nešiotus treningus, trumpai kirptus plaukus ir šiaip ne taip patyliukais kirvuku užkapotą ir po rūsio grindimis įbetonuota regioninę tarmę. Pastariesiems savo kaimietiškumą maskuoti sekasi iki pat tos akimirkos, kai neišlaiko pacano širdis ir jie nusiperka mašiną du kart brangesnę už savo lizinginį namą.

O taip.

Kaune provincialumo yra gerokai mažiau – ten yra išsaugotos senosios inteligencijos nuotrupos, ekonominių galimybių mažiau ir atitinkamai – mažiau nuotykių ieškotojų iš periferijos, todėl kauniečiai šitiek metų rinko TS-LKD – jie tiesiog ilgą buvo padoresni iš visų kandidatų. Taip jie dirbo tragiškai, taip jie iš Kauno buvo padarę tai, ką Malinauskas padarė iš Druskininkų – asmeninę feodalinę kunigaikštystę, bet jie buvo savo miesto patriotai. Tuo tarpu Vilnius yra atvykėlių miestas, kurie nežiūri ilgalaikių perspektyvų, tęstinumo – jiems geriau duokit pažadų apie orų gyvenimą, inovacijas, nanotechnologijas ir dar europinių pinigų kuo daugiau.

Ir jie yra absoliučiai teisūs, nes Vilnius, gali dar kokius gerus penkis metus marinuotis. Tai kas kad, po kojomis veriasi vis didesnė skolų smegduobė? Skolinsimės dar, refinansuosim, restruktūrizuosim, tada skelbsim bankrotą, o visą betvarkę ir sunkius sprendimus paliksim naujam merui – job done. Kaunas tokios prabangos niekada neturėjo – jeigu pramuš dugną – niekas jo negelbės. Todėl ir atsirado Matijošaitis, kuris buvo tarsi kolektyvinės kauniečių valios išraiška – tiesiog imti ir pagaliau susitvarkyti savo mieste.

Aš neturiu iliuzijų, kad ponas Matijošaitis yra tobulas – dienos pabaigoje jis toks pats žmogus kaip ir visi – iš mėsos bei kaulų, su savo skeletais spintoje ir jis tikrai nėra pajėgus išspręsti visų Kauno problemų. Tačiau jam tai sekasi ir jis tai daro ne tik savo gabumų, gebėjimų ar kompetentcijos dėka, bet jam velniškai daug kuo talkina patys kauniečiai. Kaunas yra vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų išlaikęs tą kruopelytę seno gero vakarietiško Can do attitude. Tai gali būti mano asmeniniai anekdotai, bet retai sutinku dėl visko besiskundžiančius kauniečius – daugelis jų, sugeba suraukti antakius, sugniaužti sfinkterį ir padaryti tai, ką reikia, o Vilniuje problemų sprendimo algoritmas yra toks: 1) rasti, kas dėl to kaltas; 2) paaiškėjus, kad aš – skubiai skubiai išgalvoti iškreiptą logiką ir viską ant kažkieno suversti; 3) sugalvoti problemos sprendimo viziją; 4) parašyti apie tai blogo įrašą; 5) atsigerti kavos madingoje Senamiesčio kavinėje; 6) painstagramint kaip geri kavą; 7) prokrastinuoti; 8) sugalvoti priežasčių, kas tau trukdo veikti; 9) prokrastinuoti; 10) pasiduoti ir paieškoti už ką nubalsuoti, kas pažadėtų viską už tave padaryti.

Vilnius yra gausybės miestas, o gausybė traukia silpnus žmones, todėl viso pasaulio sostinės yra silpnų ir išlepusių žmonių miestai. Jos dažnai gyvena atskirai savo paralelinius gyvenimus nuo likusios šalies, nes paprasčiausiai gali tai sau leisti: Maskvoje gatvėmis važinėjasi Ferrari, o už MKADo – prieštvaninis devintukas yra prabanga, Pekine visur dangoraižiai ir didybė, bet už šimto kilometrų žmonės jaučiais žemę aria, Vašingtone saugumas ir tviskantys juodi Suburbanai raižydami gatvėmis vežioja francus underwoodus, šalimais esančioje Baltimorėje – klaikus skurdas, gaujų karai ir nekontroliuojamas nusikalstamumas, Paryžiuje šalia visų Luvrų, Eifelio bokštų ir Eliziejaus laukų egzistuoja no-go zonos, kuriose kuriose net policininkai be pastiprinimo nesirodo, todėl Vilnius šiuo klausimu nėra kažkuo ypatingas – jis lygiai taip pat gyvena atskirai nuo savo šalies pagal savo dėsnius ir taisykles. Bėda tik ta, kad rimtų sukrėtimų atvejais – sostinės kenčia labiausiai: Vašingtone per Didžiąją depresiją pridygo krūvos lūšnynų, Berlyną per Antrą Pasaulinį karą siaubė kruvinoji Stalino armija, o kiek kartų degė Roma niekas nebesuskaičiuos.

Viskas gyvenime turi savo kainą, o per visą Lietuvą jau pražygiavę ekonomikos antstoliai – tik laiko klausimas, kada pasibels į Vilniaus duris, o su jais palauk nebus, nes kuo toliau atidėliosi gydymą, tuo jis brangiau kainuoja. Koks Vilniaus likimas – nėra galutinai aišku, bet jei vilniečiai nepradės mokytis iš kauniečių, jokių matijošačių, kurie ateitų sutvarkyti to, kad pridarė zuokai ir šimašai jie tikrai nematys, nes Kaunas yra tiems, kas daro, o Vilnius – tiems, kas šneka ir vieną dieną kalbų gali nebeužtekti, o darbams – rankos per baltos.

10 thoughts on “Kodėl Kaunas yra geriau nei Vilnius?

  1. Gyvnenu Kaune jau 7us metus, bet cia tai suda parasei – i vienus vartus. Ryskiai perspausta …

  2. Idėja dėl to, koks yra Kaunas, teisinga, tik nesuvesčiau to grynai į personalijas. Šimašiaus ir Matijošaičio palyginimas yra apskritai be galo primityvus.
    O šiaip reikėtų baigti lyginti Kauną su Vilniumi. Vilnius yra sostinė ir tai savaime lemia daug gero ir daug blogo. Kaunas to neturi ir neturės, nes nėra sostinė. Būtent tas noras būti biškį labiau kaip Vilnius ir pralenkti Vilnių ir yra kaunietiškų kompleksų priežastis. Mums reikia būti geriausiu Kaunu koks tik gali būti, o ne bandyti būti kaip Vilniui.

    1. Kaunas yra sostine Lietuvių ir visos Lietuvos o vilnius menkas kaimas su daugybe usieneciu

        1. Praleidot esminį skirtumą, kuris matyti šitame komentare: Kaune nelietuviška pavarde bus sudėtingiau nei Vilniuje.

  3. Šaukštas deguto sugadina medaus statinę, o čia jo keli samčiai įmesta, t.y. daug labai taikliai parašyta, bet yra kelios rimtos klaidos:
    1. Nežinau kas turėtų nutikti, kad miestą rinkčiausi pagal merą. Nors faktiškai jis turi daugiau galių nei teisiškai (teisiškai, be tarybos, jis 0), bet vis tiek joks meras nepakeis žmonių, įskaitant, jų draugiškumo, verslumo ir kt. Gali paremontuoti pastatus, užlopyti kelius, bet tai nėra didelė dalis gyvenimo kokybės man. Čia nebent PR ir savitaigos tikslais svarbu, kas miesto meras. Manau pasimovei ant šito.
    2. Mašina yra daug labiau statuso ženklas Kaune, nei Vilniuje.
    3. Teks susidurti kaip kauniečiui labai svarbu iš kur tu. Jau nekalbu apie tai, kad jei iš kaimo atvažiavai, tai antrarūšis. Bet teko net tokį girdėti iš kauniečio, kad jį erzina Vilniuje visokie tipo iš Kauno, nes kai paklausi, tai paaiškėja, kad iš kokių Šilainių būna, o jis pats juk iš Žaliakalnio. Man net žandikaulis atvipo, nes nieko panašaus iš Vilniečių nebuvau girdėjęs.
    4. Vilniuje „Inžinierių, technologų ir tikrų intelektualų nė su žiburiu nerasi, nes jų čia nelabai ir reikia“ – absurdas. Galime nebent apie santykį kalbėti su kitomis specialybėmis, tokiu atveju Kaune tikrai šių asmenų daugiau, bet Vilniuje telpa ir daugiau inžinierių ir daugiau šeiperių, nes Vilnius didesnis.
    5. „Nuostolingas viešasis transportas, Vilniaus vandenys, Vilniaus energija ir dar bala žino kas kaip buvo minuse, taip ir toliau jame skęsta“ – ne. Tiesiog melas (ne visa tiesa).
    http://verslas.lrytas.lt/mano-pinigai/2017/05/09/news/-vilniaus-vandenys-praturtejo-ketina-moketi-dividendus-1072184/
    6. „Vašingtone per Didžiąją depresiją pridygo krūvos lūšnynų, Berlyną per Antrą Pasaulinį karą siaubė kruvinoji Stalino armija, o kiek kartų degė Roma niekas nebesuskaičiuos“ – O ant Nagasakio ir Hirošimos JAV numetė atomines. WTF Prie ko čia šitie istoriniai faktai? Ką tai įrodo?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *