Mielas Tapinai, žinau, kad tau kuris nors iš paties sektantų, vaflistų-tapinoidų būtinai raportuos apie šį tekstą, o tu sėdėsi ir sau tyliai mėgausies savo paties šaunumu, nes apie tave vėl kažkas rašo. Kas tau negerai? A? Tėtė, kai po Sarbonas blaškėsi dėmesio neskyrė? Mama stovėdavo ir rūsčiai  šnopuodavo tau į pakaušį, kai pamokas ruošei? Būk tu paprastesnis, atsipalaiduok ir priimk kaip faktą – esi nykiai neįdomus žmogus. Nu nesigauna tau būti charizmatišku, iškalbingu ir originaliu. Nesiparink, nustok lipti per save ir užsiimk savęs pažinimu – pakeliauk, pradėk medituoti, tapyti, gal ant vyrų pereik – nežinau – tavo problemos, bet pagaliau susiprask kas esi ir pradėk gyventi sau.

Ir žinai – neįdomus tu man visai – gyvenk kaip tu nori, daryk ką nori, aš laisvas žmogus ir apsieinu be tavęs. Kur mano problema? Tavo našistai, pionieriai, komjaunuoliai, pavlikai marozovai ir marytės melnikaitės – tapinoidų asmenybės kultas bei tavo personalinis kukusklanas. Galima pamiršti visus koloradinius oluchus, nomenklatūrinius socdemus, ekspertus ir sarmatus – tapinoidai yra pavojingesni už juos visus sudėjus kvadratu. Jie yra tie, kas noriai šoka į rudus marškinius, važiuoja Stalino saulių parvežti ir puola kaspervizijas organizuoti.

Bet žinai ką? Ir jie man nerūpi. Aš jau seniai išėjau į pasyvius stebėtojus ir gyvenu be jūsų – valstiečių, vatnikų, konservatnikų, leberalų ir tapinoidų. Aš paprastas žmogus su paprastais pomėgiais – kaifas man tavo augintinių idealizmą tvirkinti, aš kaip grobuonis katalikų kunigas, kuris užspendžia į kampą naivų klapčiuką ir padaro su juo tokius dalykus, po kurių reikės ne vienų metų terapijos.

Taip kad atsipalaiduok, nebūkt toks susireikšminęs pyzdukas ir pagaliau suprask, kad ne viskas turi būti apie tave.

***

Prezidento Tapino kadencijai įpusėjus, jį persekioję skandalai tarp ir nesibaigė. Jam vėl tenka dylinti dar su vienu fakapu – paaiškėjo, kad SODRAI vėl reikės bail-outo, nors 2019-aisiais pasirašydamas SODROS reformos įstatymą ir tokiu būdu eksproprijuodamas lietuvių antros ir trečios pakopos pensijas, prezidentas dievagojosi, jog  tai tik laikini nepatogumai, kad SODRAI reikia trumpam atsikvėpti, reformuotis, o visi iš pensijų fondų iššluoti indėliai bus greitai grąžinti, tačiau neilgai trukus paaiškėjo, kad literaliai pavogti pinigai buvo tiesiog prašvilti ir pravalgyti – realiomis reformomis nė nekvepėjo, o giliai ir nepagydomai sergančio finansinio ligonio agonija buvo tik pratęsta, be jokiu prošvaisčių išgyti.

Dalia Grybauskaitė, kuri braškant per siūles Europai, prarado bet kokius šansus įsitirinti į Europos komisijos pirmininkes, gauti šiltą ir respektabilią vietą Jungtinėse tautose ar Tarptautiniame valiutos fonde, 2020 m. subūrė savo rinkiminį projektą pavadinimu Vieninga Lietuva, surinko 25 proc. balsų ir kartu su, TS-LKD bei liberalais suformavusi vyriausybę, tapo naująja Lietuvos ministre pirmininke. Kada paaiškėjo SODROS apgailėtina situacija, ji Tapinui kritikos negailėjo, viską paversdama taip, kad tai jo kaltė ir neapsižiūrėjimas, tarsi ji pastaruosius du metus nebuvo toje pozicijoje, iš kurios visas problemas galima buvo pamatyti ir eliminuoti.

Tačiau Grybauskaitės kritiką Tapinas visada priimdavo kantriai, nė minutei nedrįsdamas šiauštis prieš jį maitinančią ranką, nes labai gerai žinojo kam turi būti dėkingas, kai 2019 m. nuo vaizdo buvo nuimtas Skvernelis, o kitos partijos, lygiai taip pat, kaip ir 2015 m. Prezidentės rinkimuose, įbaugintos, arba natūraliai susitaikiusios su dominuojamų klapčiukų vaidmeniu, kandidatuoti į prezidentus išsikėlė kažkokių pilkų, beveidžių partinių outsaiderių ansamblį. Tas suveikė – jei esi storas ir negražus, atsivesk su savim Bačiulį ir tu nebebūsi pats nepatraukliausias žmogus šokiuose. 2019 m. prie balsadėžių atsivilko kaip niekad mažai žmonių – vos užteko balsų, kad rinkimai įvyktų, o Tapinas, mikroskopine persvara ir su dviem turais, visais įmanomais Grybauskaitės, žiniasklaidos ir establišmento palaikymais tik vargais, negalais atsidūrė prezidento poste.

Leberalai, konservatnikai ir tapinodai buvo euforijoje – pagaliau, pagaliau, pagaliau – svajonių kandidatas! Jaunas, nepartinis, nenomenklatūrizuotas: galas korupcijai, džiaugėsi jie, Lietuva be bebrų, žadėjo jie, pralenksim estus – svajojo jie. Tačiau Tapinas, tik prisaikdintas prezidentu, pirmu numeriu, kur tik galėjo, sukišo visus savo gimines, draugus, pažįstamus ir sugerovus. Tapinoidai tai dar teisino, kad reikia keisti seną gvardiją, prezidentui reikalinga komanda, kuria jis gali pasitikėti, bet kai Jonas Radzevičius tapo Lietuvos Kelių direkcijos saugos eismo skyriaus vadovu – net ir patys aršiausi Tapino ajatolos pritrūko argumentų.

Naujojo prezidento skambūs žodžiai ir pareiškimai, netrukus virto standartiniais, tuščiais rinkimų pažadais – Tapinas visada buvo drąsus prieš silpnesnius, o kada reikėjo suremti ietis su establišmentu, viskas baigėsi keliais greitai pamirštais haštagais ir kažkokiu interneto portalu, kur Poderskis sudėjo kelis ekselius ir dar žemėlapį padarė su ryškiais taškučiais.

2020-aisiais emigracija pasiekė pandeminį lygį – pasibaigus europiniam finansavimui Lietuvos ekonomika pradėjo dusti po savo svoriu, nes kaip paaiškėjo, Marijos žemės BVP kūrė ištisa armija verslininkų, kurie buvo prisisiurbę prie valdiškų pinigų spenio: jie renovuodavo darželius, jie statė kelius, jie už dešimteriopą kainą pardavinėjo Fiskaro samčius, bet pasibaigus europinei pašalpai ir Naujosios Depresijos (liaudyje pramintos – Vilko Valanda) realybėje jų verslams neliko nieko kito, kaip tik išdžiūti ir vienas po kito subankrutuoti. Tos notos ir benes darbino tūkstančius žmonių, kurie greitai liko be pajamų. Šansų susirasti naujų darbų jiems buvo mažai – 2018 m. atidarius visus migracijos šliuzus, į Lietuvą suvažiavo masė ukrainiečių, baltarusių ir rusų, kurie, galutinai subyrėjus jų nacionalinėms valiutoms, noriai ėjo dirbti už minimumą po 15-16 valandų per dieną. Antras smūgis Lietuvos ekonomikai buvo drastiškai sumažėjęs vidaus vartojimas, kuomet valdininkija, sudariusi labai reikšmingą viduriniosios klasės dalį, liko be pajamų – nebebuvo europinės paramos, be jos nustojo veikti ekonomika, dėl ko nebepavykdavo surinkti mokesčių ir Lietuva prarado bet kokias galimybes skolintis.

Socialinio saugumo iniciatyva, verslumo skatinimo iniciatyva, demografijos atstatymo iniciatyva – visa tai pradėjo Tapinas ir visa tai davė tiek pat naudos, kaip skylėtas prezervatyvas – Lietuvos ekonomika toliau kraujavo, prasidėjo stiklainių tuštėjimo metas, kai sugūžėję į Lietuvą užsienio investoriai masiškai keldinosi į kitas augimo rinkas – Pietų Ameriką ir Pietryčių Aziją.

Pasaulyje prasidėjo didysis perskirstymas – Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos hegemonija baigėsi ir pasaulinis finansų, inovacijų ir civilizacijos centras pradėjo lėtai, bet konkrečiai slinktis į Lotynų Ameriką ir Pietryčių Aziją, kuriuos dar labiau pastiprino masinis šviesuolių egzodas iš Europos, Kinijos ir dalies JAV.

Tapino Naujojoje Lietuvoje kardinaliai pasikeitė vidaus vartojimas: išnyko velniop visokios madingos Vilniaus hipsterių knaipės, burgeriai, kepyklėlės, siuvyklėlės, mokyklėlės ir saloniukai, o jų vieton atėjo valgyklos, dėvėti rūbai ir greitieji kreditai.

Visa nuo 2012-ųjų taip uoliai statyta inovacijų infrastruktūra – tos laboratorijos, slėniai, judumo ir technologijų centrai buvo beveik pernakt apleisti, dalinai dėl gabių studentų stokos, kurie ramiai susikrovę lagaminus patraukė į Naująjį Pasaulį, dalinai dėl užsibaigusio finansavimo, o pagrinde dėl verslo klimato Lietuvoje – masės naujų mokesčių, kodeksų, tarifų, kvotų ir kitų reguliavimų, kurie išsmaugė ir išvarė paskutiniuosius smulkiuosius verslininkus.

Putino Rusijoje buvo dar baisiau: visi pinigų rezervai pravalgyti, nafta ir kiti angliavandeniliai dėl radikaliai pasikeitusios energetikos paradigmos, masiškai pereinant prie atsinaujinančių šaltinių, Europos deindustrializacijos ir Kinijos ekonominio stebuklo pabaigos taip ir nepabrango, Rusija būdama Vakarų ir Kinijos išteklių kolonija pradėjo skęsti. Putinas dreifavo ant mažutės, greitai tirpstančios ledo lyties: byranti Kinija pradėjo atviru tekstu kalbėti apie Sibiro, kartu su jo gausiais ištekliais, sugrąžinimą Azijai, jo artimiausia aplinka pradėjo ruoštis dvaro perversmams, Karaliaučiuje, Čečėnijoje, Tatarstane prasidėjo atsiskyrimo nuo Rusijos judėjimai.

Vakarai jau buvo nebe tie – JAV ir Kanada rodė atsargų optimizmą, bet Europos Sąjunga nusirito į chaosą. Pirmas sukrėtimas buvo Dexitas – naujai išrinkta Vokietijos kanclerė Frauke Petry, pareiškusi, jog užtenka vokiečiams apmokėti visas Europos sąskaitas, inicijavo Vokietijos išstojimo iš ES referendumą. Netrukus paskui pasiekė Prancūzija, Nyderlandai ir Skandinavijos šalys. ES dominuoti pradėjo Rytų Blokas – Lenkija, Vengrija ir Čekija. Nors iš ES beliko tik laisvos prekybos principai, Europos Parlamentas fanatiškai laikėsi savo linijos ir atsisakė pripažinti nepatenkintųjų išstojimo ir elgėsi taip, tarsi nieko nebūtų, bet jos jau seniai niekas nepaisė, o Europa suskilo į tris pagrindinius blokus: exitai – šalys, savanoriškai išstojusios iš ES, Rytų Blokas ir Sąjungos likučiai, pagrinde sudaryti iš paliegusių Pietų, Centrinės ir Rytų Europos valstybių.

Dalis pasaulio griuvo, dalis kilo, o Lietuva stagnavo. Valdžia buvo labai greitai sukonsoliduota – konservatoriai ilgai nesvarstę prisiplakė prie Vieningos Lietuvos, liberalai galutinai tapo konservatorių filialu, socdemai iškastruoti ir pasodinti į savo vietą, o likusios partijos kratų, įtartinų informacijos nutekinimų ir finansavimo nutraukimo būdais buvo buldozeriu nustumtos į šalį.

Prasidėjo elito karai – susitraukus BVP pyragui, ilgą laiką Lietuvoje dominavusios interesų grupuotės, nenorėdamos dalintis ir mažinti savo apetitų, patyliukais ėmė prieš vienas kitą regzti planus bei planelius ir prasidėjo purvo pylimas per galutinai subankrutavusią ir atvirai parsidavinėjančią žiniasklaidą, užsakomosios kratos, bylos ir apklausos, kurių tikslas – atmušti Lietuvos pramonę, prekybą bei finansus ir su telkti į vienas oligopolizuotas rankas.

Ilgą laiką nespręstos problemos, visuotinis lietuvių tamsumas, intelektualų elitizmas ir užsienį pabėgęs tautos branduolys, per labai trumpą laiką iš Lietuvos padarė Šiaurės Europos Graikiją – masė skolų, subankrutavusi socialinė apsauga, ekstremalus nedarbo lygis, vergovės sąlygomis gyvenantys migrantai ir apleisti griuvėsiai – stadionai, slėniai ir ofisynai, bylojantys apie kažkada buvusią dirbtinę gerovę.

Kada Naujasis Pasaulis klesti, Lietuva moka didžiulę kainą už du dešimtmečius apatijos ir neveiklumo – socialinė destrukcija, milžiniški mokesčiai, kraupi bedarbystė į nieką vedančios iniciatyvos, galvą iškėlusios kriminalinės ir rusiško stiliaus oligarchų grupuotės, tiesiog išnykusi socialinės apsauga.

Tapino Naujojoje Lietuvoje yra ir pozityvių apraiškų – žmonės, praradę bet kokį valstybės palaikymą, po truputį darėsi benduomeniškesni, artimesni, palengva kūrėsi paralelinės socialinės apsaugos sistemos – savanoriškos, skaidrios, saugios, bet tai buvo tik pradžia, o laukė ilgas ir sunkus dešimtmetis, per kurį reikės išmokti vieną labai svarbią pamoką – už savo veiksmus ir neveikimą reikia atsakyti, o į duris pasibeldę realybės antstoliai tėra tik karčios mokslo šaknys.

7 thoughts on “2022-ieji: Tapino Lietuva

  1. Tai dar keturis metus tralivali, o tada jau bunkerį statysiuos (didelį tokį su požeminiais sodais ir daržais, autonominėm inžinerinėm infrastruktūrom, baseinais, pirtimis, bibliotekomis, sporto ir kino salėmis ir t.t. kad bent pora šimtų išrinktųjų tilptų) vilko valandai.

    1. Ne sovietmetis – sienos atviros ir daug geriau investuoti į vilą Costa Ricoje, gerai stebėti aplinką ir tept slides vos pasvilus degėsiams. Svarbu tik kilus gaisrui kailinių negelbėti.

  2. Tamstą gan neseniai atradau internetuose. Naujos jėgos apeksas stebėtinai sutampa su vieno mano smarkiai gerbiamo žmogaus, kuris 1992, būdamas 40ties išmoko anglų kalbą (mokykloj prancūzų teragavo). Prieš pusmetį jis man smarkiai rekomendavo mokytis ispanų (nes anglų jau moku + kinų ne tokia lengva). Manau, teks.

  3. ir pamirsai pasakyti – uz viska vis tiek liko kalti konservatoriai, landsbergis-kubilius-landsbergis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *