Aš esu laimingas žmogus, nes susidėjau su misogine, kuri nekenčia bobų ir spirtų man į kiaušus, apmyžtų ir padegtų, jeigu sugalvočiau ją pasveikinti su valentinke, ar per kovo aštuntą atvilkčiau nusususį tiulpaną. Ji nemėgsta kovo aštuntosios, nes yra moteris, o ši šventė yra boboms – vulgarioms, ūsuotoms, nusišėrusioms, gyvenimu nepatenkintoms boboms – tokios, kokios būdavo tik sovietmečiu: su bigudukais, įšokusių į ištampytą chalatą su uzbekiškais motyvais, ištekėjusių už apgailėtinų alkoholikų, viena po kito perinčių dvejetukininkus-klasės chuliganus, kurie per anksti atras alkoholį, išeis į armūchą, taps virais, pradės dirbti kombinate ir susiras tokią pačią bobą, kokia juos pačius išstenėjo, taip pratęsdami užburtą retardizmo ratą. Tikros, save gerbiančios ir savo vertę žinančios leidi su šita diena nieko bendro turėti nenori.

Visko yra pasakyta apie šią išgamišką, anachronistinę, mizandristinę ir Bradausko kojų grybeliu prasmirdusią šventę – ir apie sovietinę istoriją ir apie tai, kad viskas prasidėjo ne nuo dvasingų verpėjų protestų, o nepatenkintų prostitučių eitynių zagnivajenčiuose vakaruose – nieko originalaus nepridėsi, bet yra aspektas, kurio niekas nelietė, tai tradicijos. Matote – graži juk tradicija laime dalintis – ko jūs kabinėjatės? Žinot – kanibalizmas yra irgi sena žmonijos tradicija, vaikus mušti – yra tradicija, apsigimusius kūdikius nuo uolų svaidyti yra tradicija. Ko jūs norit? Leiskit žmonėms laisvai gyventi.

Man net sunku pagalvoti kas gali dėtis žmogaus, kuris gali švęsti ir džiaugtis tik pagal paliepimą skurdžioje galvelėje. Jeigu jūsų laimei reikia kalendoriuko su visokiom ‘ar žinote kad?.. ‘ pribaūtkėm – užsimuškit į sieną, dabar pat. Jeigu jūs esate kaip gerai kinologų uždūchinti šunys ir laukiate komandos švęsti – sveikinu – jūs idiotai, kurie iki gyvenimo pabaigos kelsis ir eis miegoti mažoje agrarinėje šalelėje.

Kažkodėl, kai šnekama apie tradicijas, niekas neprisimena senosios Lietuvos darbo etikos, smetoniškos inteligentijos, ar krikščioniškos atjautos, bet vat kada kalba pasisuka apie dūdos pylimą, savo vaikų ausų sukiojimą, kyšių ėmimą beigi davimą ir nešimą iš darbo visko kas neprisukta, vėliau – kas prisukta ir galiausiai – varžtų, kuriais tai buvo prisukta, tai tada jau tradyyyyyycijos, tada jau pąąąąąąąveldas, darna ir pagarba protėviams.

Kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau suvokiu, jog tradicijos tai yra buzvordas oluchams, kurie nemoka galvoti savo galva, todėl jiems reikia visų įmanomų visatos pasiteisinimų, kad galėtų pateisinti savo tingumą ir nenorą veikti.

Dėl manęs – darykit ką norit – nieko neboikotuosiu ir žaislais nesimėtysiu – švęskit nors krištolo naktį ir sutaupysit man laiko suvokiant kokio gilumo idiotai esate, bet davai apsieikit be tų savo vaikiškų racionalizacijų, nes jei patys esate durni – dar nereiškia, kad už jus protingesnių pasaulyje nėra. Neškit tuos nupiepusius gvazdikus savo paliegusiom ir nedakruštom bobom, bandykit koketiškai kikenti, kai vairuotojas Valius atvilks nukainuotų tulpių iš Maximos – jūsų teisė, bet turėk omeny, kad lygiai taip pat, kaip žmogus pradėjęs svaidytis savo šūdais tampa primatu, taip ir jūs prarandate visas teises į būvimą nepriklausomais, laisvais ir racionaliais žmonėmis.

3 thoughts on “Kovo 8 – bobų šventė

  1. viskas prasidėjo ne nuo dvasingų verpėjų protestų, o nepatenkintų prostitučių eitynių zagnivajenčiuose vakaruose – galima gal kokią nuorodą, nes nepavyksta rasti pačiam kažkaip :-(. O tai nuolat gražiai bandau aiškint, kad nešvenčiu ir nerekomenduoju, bet sunkokai sekasi.

  2. Maniau as cia vienas asocialus, kuris nemegsta tokiu ir pns svenciu ir tampa del to negeru zmogum;'( nu taip mano kiti kurie svencia sitas sventes.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *