Tai va – Liberalų sąjūdžiui atėjo galas, jie arba tyliai sunyks, kaip visos iki tol buvusios liberalų partijos, arba bėgs prisišlieti prie TS-LKD, kieno de facto satelitais jie buvo bemaž pastaruosius 10 metų. Kada už kyšius čiupo Masiulį, Steponavičių ir Gustainį, prasidėjo propaganda, kad matote, jie buvo zuokiniai trojos arkliai – su partija nieko bendra, jie buvo išstumti kaip Kalėdų ryto šūdas ir pamiršti – partija dabar švarut švarutėlė it kūdikio ašara!

Panašiai šneka globos namų auklėtojai po eilinio vaikų tvirkinimo skandalo – mes nieko nežinom ir negirdėjom kas darėsi kabinete už sienos, čia tas nevidonas tvirkino, o mes viską darom gerai – prašom mūsų nekaltinti nebūtais dalykais. Aš dar aiškiau pasakysiu – visa tai yra prasti pasiteisinimai, iš serijos ‘šuva prarijo mano namų darbus’, nes labai gerai žinau kas vyksta partijose ir esu tikras, kad prirėmus prie sienos kokį liberalų funkcionierių, jis valandu tikslumu galėtų pasakyti kas, kiek, iš ko ir už ką ėmė pinigus.

Šitas bajeris, bandant atskirus asmenis pateikti, kaip izoliuotus incidentus, jau nepravažiuos, nes prokuratūra, visai partijai in corpore, pareiškė įtarimus prekybos poveikiu ir kyšininkavimo stambiu mastu – būm, kontrolinis šūvis.

Kaip vyšnaitė ant šio šūdų torto – nuolatinis srautas padavimų apie tai, kad jo, pas leberalus yra problemų, bet, žėkit, jie gi už verslą, laisvas rinkas, inovacijas ir nanotechnologijas – kas atstovaus progresyviąją liaudį, jeigu liberalų nebus!?  Aš senas, zlopametnas diedas su ilga atmintimi ir labai gerai menu, kai Zuokas su Janukoniu jau rengėsi džiovinti suchorius, pasigirdo tokia pati retorika, kad nu ir ką – vagia, bet gi padaro. Jeigu išpakuosite šiandienos leberalų pionierių diskursą, būtent tai ir rasite, tik pateikta labiau sofistikuotoje formoje – vagia, bet padaro.

Viskas prasidėjo gūdžiais 2005 m., kai iš paliegusios Lietuvos liberalų sąjungos, rimtai nukraujavusios po ekspirmininko ir eksprezidento R. Pakso apkaltos, gavusios stiprų spyrį į veidą iš kaustyto kerzinio bato, po tuometinio pirmininko A. Zuoko abonentinių demaršų Vilniaus savivaldybėje, E. Masiulio, G. Steponavičiaus ir E. Gentvilo triumviratas, su grupele pasekėjų, pajutę, kad jų politinės karjeros tuoj priburbuliuos, jei jie neatsikabins nuo savo ekslyderių švininių lavonų, iššoko iš skęstančio laivo ir pasiskelbė kuriantys naują, skaidrią į tikrąsias liberalias vertybes orientuotą partiją – Liberalų sąjūdį.

Viskas buvo kaip ir gerai, kol ši partija, po 2008 m. rinkimų, nepapuolė į vyriausybę – tada jie į savo rankas gavo Susisiekimo ministeriją – itin sultingą kąsnelį, kuriame sukosi ne vaikiški pinigai. Matote, šiai ministerijai pavaldžios tokios milžiniškos įmonės, kaip Lietuvos paštas ir Lietuvos geležinkeliai, jos turi savo marketingo biudžetus ir gali pirkti daaaaug reklamos. Rodos kam reklamuotis, kai esi beveik monopolininkas? Simple – schema nėra gudri: eini pas mediją ir sakai – ‘žėkit, imu už liamą eurų pas jus eterį, davai jūs man už tai atsilyginkit reklama partijai’; medijai tas tinka ir patinka – gauna užsakymą, mainais, kad dažniau į laidas kvies liberalų funkcionierius ir parašys vieną kitą liaupsinantį straipsnį apie partiją – profit. Ką jau bekalbėti apie tuos du procentus, kuriuos tūkstančiai paštų ir gelžkelių darbuotojai tradiciškai turi užrašyti susisiekimo ministeriją valdančiai partijai.

Tokiu būdu, pabuve Penkioliktoje Vyriausybėje liberalai, už jūsų, mielieji, pinigus, pasidarė sau daug pozityvaus piaro ir iš čia atsirado legendos apie jų skaidrumą, bei šaunumą. Dar liberalus sustiprino apraminta retorika – iki 2012 m. jie Hayeką galėjo cituoti iš atminties, bet pamatę, kaip nusivylė elektoratas prietaisiniais socdemais, kurie žadėjo ir Kubiliaus mokesčių reformą atšaukti, ir progresinius mokesčius įvesti, ir savęs negailint už paprastą žmogų kovoti, bet per keturis valdymo metus, apart to, kad pasididino sau algas, padarė lygiai nulį, o liberalai pajuto, kad jų pusėn pradėjo dairytis sveiko proto socialdemokratai – jo jie ten už verslą ir kapitalizmą, bet socialiniais klausimais: partnerystė, vienalytės santuokos, lengvų narkotikų dekriminalizavimą, etc. jų pažiūros sutampa. Liberalų sąjūdis pradėjo ties tuo rimtai dirbti, savo politinėse kalbose pasidarė labai aptakūs, pozityvūs bei geraširdiški ir 2016 m. gavo kaip niekad daug mandatų, pagrinde dėka to, kad atvalgė socialdemokratinio jaunimo balsus.

Nuo pat susikūrimo ši partija buvo pasmerkta, nes intensyviai puvo ir nomenklatūrizavosi – viešai jie deklaravo nuosaikiai libertarines vertybes, tačiau pagal faktą – joje buvo kaip niekad daug valdžios prisiplakėlių, biurokratų ir tų, kas svajoja tokiais tapti. Aš jau sykį nagrinėjau liberalų tikriausiai-jau-greitai-ekslyderio R. Šimašiaus biografiją, kurioje apart chaliavinimo ir trynimosi kažkokiose valdiškos ar kvazi-valdiškose įstaigose nebuvo – tas žmogus nedirbo nei vienos dienos savo gyvenime ir jei netingit, galit pasiskaitinėti ką veikia kiti partinio sąrašo nariai – jei nežinotum, galėtum klijuoti iškabą su raudona rože.

Vienintelį kartą Liberalų sąjūdis į savo aukštuomenės ratą įsileido verslininką, pradėjusį nuo visiško nulio, per savo protą ir milžiniškas pastangas susikrovusį turtus, kas greitai užsibaigė farsu, nes tas žmogus buvo tamtamtamDAAAAM – Antanas Guoga. Dabar jis yra tapęs pančlainu, bet nelabai kas žino – kodėl, nes jo tiesiog reikia nemėgti ir kvit. O viskas prasidėjo, kai A. Guoga tapo partijos pirmininku ir bandydamas suvaldyti prieš tai liberalams vadovavusio E. Masiulio sukeltą kyšininkavimo skandalą, pasiūlė padaryti rimtą valymą: nepriklausomą finansų auditą, pagal vakarietiškas tradicijas – atstatydinti iždininką, kuriam priklausė sužiūrėti, kad nebūtų kyšių ir galiausiai partijos valdybai pasitikrinti melo detektoriais. Spaudoj iškart pasipylė straipsniai apie A. Guogos ekscentriškumą, nesukalbamumą, nusišnekėjimus, o jis viso labo pasiūlė padaryti tai, ką daro bet kokios į skaidrumą rimtai žiūrinčios organizacijos, apkaltintos, kad apsišiko ir smirdi šūdais – nusimauti kelnes, pasitikrinti ar tikrai apsišiko, kiek daug apsišiko ir patvirtinus šūdų faktą – pasikeisti kelnes.

Už tokį akibrokštą – pamėginti iš partijos išgaudyti visus korupcionierius – A. Guoga gavo atsistatydinti ir buvo iškomandiruotas į Europarlamentą. Nieko keisto, nes jei planas būtų įvykdytas, Liberalų sąjūdžio būstinė iš Vašingtono alėjos persikeltų vienu kvartalu aukštyn į Lukiškių tardymo izoliatorių.

Labiausiai čia pasišiušklino liberalų rinkėjai, nes aklai už juos balsavo ir kaip eilnįsyk girto diedo prilupta užguita moterėlė – atleido viską. Lietuvoje yra disfunkcinis sąntykis tarp rinkėjų ir partijų – į tai yra žiūrima kaip ryšį tarp sektos ir sektantų – sekta pasakė, sektantai balsuoja, nors sveikas santykis yra kaip tarp tėvų (rinkėjų) ir vaikų (partijos) – kada vaikai elgiasi blogai, tėvai juos privalo disciplinuoti, o neapsimetinėti, kad viskas gerai, nes vaikutis susidėjo su prasta kompanija ir eina laukais.

Chrestomatinis pavyzdys apie liberalų tyros meilės bažnyčią: aš vis tiek balsuosiu, nes čia viskas šmeižtas, sąmokslai ir netiesa.

Po visų šitų priešrinkiminių demaršų: E. Masiulio, G. Steponavičiaus, Š. Gustainio baudžiakai, į sąrašą pritrauktą visokių sunkumų kilnotojų ir AMB apsauginių, A. Guogos prametimas, po viso šito, rinkėjai tiesiog privalėjo pasodinti liberalus ant nusiraminimo kėdutės ir nepraleisti į 2016 m. Seimą – geriausia porą rinkimų iš eilės. Net jei ir vieną kadenciją ant atsarginio suoliuko praleistų, liberalai patys iš savęs būtų motyvuoti apsivalyti: nėra priėjimo prie valdžios, nėra tikslo neršti visokiems prasisiekeliams, nes kai nelieka poveikio, nebėra kuo prekiauti, o be prekybos nėra pinigų – balius baigtas, kūrvos – namo.

O tai kas tada bus už verslą ir laisvę, jei liberalų neliks? Jūs rimtai to klausiate? Jums į kaukoles nesutelpa koncepcija, kad šventa vieta tuščia nebūna? Rimtai? Kai vergus išlaisvino – visi badavo, nes nebuvo kam dirbti laukuose? Ne pirma ir ne paskutinė ant Lietuvos liberalų partija, kuri po nauja vėliava pakilo iš senosios pelenų – kaip rodo nei trupučio nemažėjantys narkotikų prekybos mastai – kol yra poreikis, tol bus, kas jį tenkina.

https://www.youtube.com/watch?v=6uPO-RR19JI

One thought on “Liberalų Lavoną Bespardant

  1. Visiška tiesa: Lietuvoje nėra liberalų. Buvę komjaunuoliai nusprendė pasižiūrėti per pirštus į politiką, va tipo tai ir yra liberalizmas. Na dar pakvietė ir iškišo, išties liberalių pažiūrų, Leonidą Donskį kaip kabliuką į europarlamento rinkimus, ir liaudis užkibo. Tipo vo kokie liberalūs, žydą kaip fakelą pasirinko. Aš neįsivaizduoju kaip normali liberali partija (įsiskaitykite blaivaus proto liberalai – patys taip skelbiasi) gali toleruoti, kad per partijos sąrašą prasmuko net mažai gyvenimiškos ir darbo patirties net neturintis Gentvilo sūnus? ir ta darbinė patirtis kurią turi kaip čia padoriai išsireiškus… Apie visokius steponavičius ir šimašius net nėra ką ir rašyti. Bet autoriau, Lietuvoje nėra nei tikrų socialdemokratų, nėra tikrų konservatorių-krikdemų, nėra net normalių nacionalistų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *